- miltinti
- mìltinti, -ina, -ino 1. tr. miltuoti. | refl. tr. J: Kam mìltinies drabužius? Skr. 2. refl. J gerti, kaušti. \ miltinti; apmiltinti; išmiltinti; numiltinti; sumiltinti
Dictionary of the Lithuanian Language.
miltinti
Look at other dictionaries:
apmiltinti — apmìltinti tr. apmiltuoti: Kol jūs svirno sienos tep apmìltytos kap melnyčios? Nč. miltinti; apmiltinti; išmiltinti; numiltinti; sumiltinti … Dictionary of the Lithuanian Language
išmiltinti — išmìltinti tr.; rš išmiltuoti. | refl.: Jis buvo išsimiltinęs, susitepęs, pavargęs rš. miltinti; apmiltinti; išmiltinti; numiltinti; sumiltinti … Dictionary of the Lithuanian Language
numiltinti — numìltinti tr. išmiltuoti: Numìltinsu aną, atsiimk vaiką! Rdn. | refl. tr., intr.: Atgal vežimus vežas visi nusimiltinę: ne tik drapanas, batus ir kepures – veidus ir net akių blakstienas Vaižg. Ateinu į vidų, ima tos moteriškos klausinėti,… … Dictionary of the Lithuanian Language
sumiltinti — sumìltinti 1. tr. sumalti į miltus: Tada boba sumìltino diedo kaulus ir iškepė bandaitę (ps.) Nč. Taũ būtų sumiltinę sinkiau (smulkiau) miltų TDrIV302. 2. refl. susimiltuoti: Jis buvo visas susimiltinęs rš. miltinti; apmiltinti; išmiltinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
